Ką manote apie šį projektą „Epochų ratu”?
Na, šis projektas mūsų mokykloje jau gerokai virš dešimt metų. Ir labai džiaugiuosi, labai didžiuojuosi, kad jis taip išpuoselėtas, taip išgrynintas ir tikrai maksimaliai leidžia atsiskleisti mokinių kūrybiškumui, inovatyviems sprendimams ir, be abejo, gilinant žinias, pateikti save pačiam gražiausiam amplua. Galima tik žavėtis mūsų mokyklos mokiniais ir jų pakankamai giliu išprusimu.
Iš kokio regiono jūs esate kilusi?
Aš pati esu aukštaitė.
Kaip istorijos mokytoja, ką žinote apie savo regioną?
Šiaip jau konkrečiai mano tėvų žemė, mano prosenelių žemė, yra kilusi iš sėlių genties. Šiaip gyvenu sėlių genties žemės epicentre. Gaila, kad šitos genties nelikę, kad ji buvo asimiliuota aukštaičių genties. Bet vienareikšmiškai visą laiką mes savo aplinkoje didžiuojamės kilme, stengiamės išsaugoti dvikalbystę. Mūsų šeimoje visada juokaujama: ,,Šeimoje yra dvikalbystė”,- namuose kalbame tarmiškai, o už namų ribos kalbame bendrine lietuvių kalba.
Ar galite pasakyti kokią nors tarmišką frazę?
Dievuliau mana, kaip man gera čia su jum! Nu mergelės, kad jūs žinotumėt, džiaugiuosi jumis, didžiuojuos jumis. Bratkis tu mana, niekur geresnių žmanių nerasi kaip Užupy!
Ar daugiau žinote apie pačius regionus, jų skirtumus? Ar jais domitės?
Nesu tiek daug įsigilinusi, bet, be abejo, žinau. Todėl, kad vienareikšmiškai, ir mano amžius leidžia apie tai kalbėti, bet šiuo atveju Aukštaitija man visada yra arčiau širdies, arčiau dūšės. Todėl, ko gero, taip laisvai kalbėti apie tokius radikalius skirtumus galbūt galėčiau pavieniai, bet tikrai, ne tiek giliai.
Jūsų manymu, koks regionas yra istoriškiausias Lietuvos istorijoje?
Istoriškiausias? Na, pagalvojus šiaip jau galima sakyti, kad lenkiu galva prieš lietuvių gentį ir lietuvius, kurie sukūrė valstybę, o Žemaitijai dėkinga už tai, kad ji išsaugojo lietuvybę. Tai man šie regionai yra labai potencialūs, bet jokiu būdu nemetu akmens į suvalkų daržą, gink Dieve, nes tai yra mūsų bendrinės kalbos pagrindas. Ir Mažoji Lietuva labai reikšminga, nes atvėrė duris į tą platųjį Vakarų pasaulį. Taigi visi regionai vienodai reikšmingi.
Koks jūsų būtų mėgstamiausias patiekalas iš Aukštaitijos?
Zacirka. Ar žinote kas tai yra?
Ne.
Labai mėgstu zacirką! Labai! Tai yra iš miltų pagaminta sriuba. Tai nėra lietuviškas patiekalas, tai jokiu būdu nėra net ir sėlių. Tai yra iš Estijos per Kalavijuočių, Livonijos ordiną atėjęs patiekalas į sėlių žemes, bet jį valgydavo iki pat nepriklausomybės atgavimo beveik kiekviena šeima mano apylinkėje.
Paskutinis klausimas, ar žinote kokį įdomų faktą apie jūsų regioną?
Įdomus faktas apie mano regioną yra tas, kad mes labai didelį dėmesį atiduodame istorijos išsaugojimui. Mūsų regione yra labai stipri atmintis, kuri koncentruota į praeitį. Mes tikrai gerbiame šiuo atveju visus išėjusiuosius, nes turime savo regione ketvirto amžiaus kapinaites. Mes turime savo regione ir XVI a. kapinaites. Turime pilkapių plotus, išlikusius miškuose. Darome tokias mažastalkas, einame tvarkyti ir paskutinė mūsų misija – ėjom per Vėlines uždegti žvakučių ir, va, šie mūsų kapeliai, gerbiant atmintį gyvenusių žmonių, tikrai visi paskendo žvakučių liepsnose. Tai mes labai tuo džiaugiamės ir globojam, neleidžiam niekam daryti intervencijos, kuri pažeistų vientisumą kultūros. Mūsų regionas yra tikrai išsiskiriantis labai didelės pagarbos atidavimu praeičiai ir istorijai.
Ačiū už pokalbį.
Julija A. ir Goda S., 1E klasė