Ar žinote neįprastų, šmaikščių tarmiškų posakių?
Pagal regioną nežinočiau, seniai kaime lankiausi. Tačiau labai gražiai stotelėje, ant reklamos stendo, buvo užrašyti tarmiški posakiai. Nežinau, kokios jie tarmės buvo, bet viena juokinga frazė labai įsiminė: ,,Meila ilgesnė už seilį, trumpesnė už trydų.“ Šis posakis buvo viešai iškabintas stotelėje ir ne vienoje.
Kokios menų šakos populiariausios etnografiniuose regionuose? Kaip jas atskirti pagal regionus?
Aišku, visa taikomoji dailė: architektūra, kostiumai, keramika. Kiekvienas etnografinis regionas turi savo kostiumus, jie turi skirtingas detales. Nevardinsiu visko, bet, pavyzdžiui, dzūkai –margiausi. Jų – smulkios detalės, sijonai su langučiais ir prijuostėmis. Suvalkiečiai yra puošniausi – prijuostės tamsių spalvų, išsiuvinėtos tulpėmis, išaustos raštais. Žemaitės raudoniausios – daugiausiai skarų turinčios, jų kostiumai įvairių spalvų. Vieni regionai, kaip tas posakis: ,,Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos’“,- jie daug pasako apie regioną ir jo ypatybes. Kai kurie turi gerą dirvožemį, kiti blogą. Daug molio turinčiuose kraštuose plačiau paplitusi keramika, kurioje atsispindi jų raštai.
Kaip manote, ar yra etnografinių regionų skirtumų, kuriuos reiktų panaikinti, o kokius saugoti?
Jokių skirtumų naikinti nereiktų, kaip tik visus reikia saugoti ir branginti. Be tautos šaknų neturėsime ir tautos.
Ar vaikystėje turėjote panašių renginių kaip projektas „Epochų ratu“?
Taip, turėjau, tačiau jie būdavo mažesni, ne tokie išplėsti kaip projektas ,,Epochų ratu“. Mokykloje vykdavo įvairūs teminiai renginiai, kur kepdavome, šokdavome, ruošdavome pristatymus. Tačiau dažniau tai būdavo literatūriniai vakarai, sutelkti į lietuvių ar rusų kūrinius. Nagrinėdavome skirtingų laikotarpių kūrinius. Turėdavome ir komisiją, kuriai duodavome ragauti savo gaminius.
Koks įsimintiniausias prisiminimas iš šių renginių?
Viename iš teminių renginių su klasė drauge turėjome gaminti pyragą ir jį dekoruoti. Išėjo taip, kad bandėme neleisti komisijai jo paragauti, nes dekoracijoms pagaminti netyčia panaudojome sodą vietoje cukraus. Visą degustavimo laikotarpį bandėme tempti, kad būtume gale ir mūsų laikui atėjus komisija būtų pilnais pilvais.
Kuris iš etnografinių regionų, Jūsų nuomonę, atrodytų įdomiausias?
Kiekvienas regionas savitas, tad vieno išskirti negalėčiau. Džiaugiuosi, kad mūsų etnografiniai regionai puoselėja savo tradicijas. Pagal kostiumus man labiausiai prie širdies Suvalkija, jos kostiumai spalvingiausi. Pagal žmonių charakterį – Žemaitija. Žemaičiai yra užsispyrę, su jais visada yra ką veikti, o nuvažiavęs gali dar ir nesusikalbėti. Bendraudamas su žemaičiu pasijauti kaip ne lietuvis!
Kaip, Jūsų nuomone, projektas paveikia mokinius?
Manau, kad ypač vilniečiams šitoks projektas su tokia tema labai svarbus, nes Vilnius kaip ir nepriklauso jokiam etnografiniam regionui. Kuo toliau, tuo mes mažiau žinome. Tikiu, kad šis projektas gali vystytis ir plėtotis, nes tai geras būdas mokyti jaunimą įvairių kompetencijų. Kiekvienais metais kyla abejonių, ar vykdyti šį projektą, tačiau jam pasibaigus ir pamačius rezultatą, visi džiūgauja.
Ačiū už pokalbį.
Kamilė K. ir Lėja U,, 1D klasė