Ką manote apie projektą epochų ratu? Ar patinka?
Man labai patinka šitas projektas. Daug metų jis vyksta, jau nuo 2010 tikriausiai. Ir kiekvieni metai vis atskleidžia kažkokius naujus dalykus, ne visada taip pasiseka, bet jau šiemet kaip patinka, tai trūksta žodžių pasakyti, kaip šiemet yra smagu.
Šių metų tema yra Lietuvos Regionai, o iš kokio regiono esate kilusi? Iš kokio miesto?
Iš Žemaitijos. Iš Šilalės.
Kuo jūsų regionas skiriasi nuo kitų regionų?
Pirmiausia tarme, mes kitaip kalbam. Charakteris mūsų yra toks lėtesnis, tvirtesnis, mes užsispyrę. Nelabai tokie greit puolantys į bendravimą, draugystę. Taip pat žemaičiai turi labai gerą humoro jausmą.
Ar yra kažkokių stereotipų apie žemaičius? Ar tai tiesa?
Yra stereotipų apie žemaičius, kaip ką tik ir išvardinau: užsispyrimas, atkaklumas. Iš tikrųjų daugumai tas labai tinka. Fotografas Sutkus pasakojo, kaip paveikslavo žydinčius sodus, nuvažiavęs į Dzūkiją, jis prašydavo: „Ar galima jus, močiute, nupaveiksluot po šita žydinčia obelim?”, tai močiutės mielai sutikdavo, o kai paprašydavo Žemaitijoj, atsakymas būdavo: „Nenuoru.“ – „Nu, bet gal galėtum, čia taip gražiai padarysiu.“ – „Nenuoru i viskas!”Taip lengvai prie žmogaus į jo sielą neprisibelsi, reikia laiko.
Ar galite kažką pasakyti savo gimtąja tarme?
O jūs parašysit? O ką čia jums įdomiau pasakyt?.. Mes turim tokį posakį: „Vini mūra kap Telšiuos.“Kai atvažiuoja žemaitė kur nors, į kokį miestą, pamato daug mūrinių namų, tai paprastai taip sako. Labai mėgstu šitą posakį. O kitas posakis tai apie mano gimtąjį miestą: „Namainyčiau juoki šaly aš į gimtąjį Šilalį juk be juos ir laukuvuos nebebūtų Lietuvuos.“
Ar jaučiate kokį nors akivaizdų skirtumą gyvendama ne savo gimtajame regione?
Pirmiausia, kadangi Vilnius yra didelis miestas, tai pats miestas visada skiriasi nuo mažo miestelio, žmonės – šaltesni, nelabai tokie draugiški, nors ir Žemaitijoj iš pirmo žvilgsnio yra rūstūs veidai ir nelabai draugiški. Bet jeigu tave kokia bėda ištiks kažkur gatvėj, prie tavęs tikrai prieis ir sakys: „Turi bėdų? Nu sakyk, sprendam.“ Tikrai jie yra draugiški, bet gal mažiau saldūs.
O ar savo šeimoje puoselėjate žemaičių tradicijas?
Kadangi mes visi žemaičiai, mano šeimoj, kur mano mama, – taip. O dabar esu ištekėjus už pusiau dzūko, pusiau aukštaičio, tai aišku tų tradicijų yra apmažėję, bet stengiuosi.
Koks jūsų mėgstamiausias desertas, kilęs iš Žemaitijos?
Meškuos šūduks! Tai yra juoda duona, obuoliai, kanapių sėklos sutrintos, sugniaužytas toks, tikriausiai panašus į kokį triufelį.
Ačiū už pokalbį.
Julija A. ir Goda S., 1E klasė